Marė Kuodžiūtė-Navickienė

Ji vienintełė kaimo daininykė vison Lietuvon, katros dainų inrašai išlaisci jos solinėn vinilinėn plokštełėn! Gal’ ir jūs, ar jūs tėvai, seneliai tų plokštełį turit kur lancynon? O gal’ dar ir pasukat? Paklausot?

Plokštełė dzidziuliu tiražu išlaista jau po daininykės smercies – 1976 m., jon skamba 14 dainų (jei neturit pacios plokštełės, jos sekas paklausyc Pakartot.lt arba Epaveldas.lt). Plokštełė padabyta dailinyko V. Ciplijausko nutapytu daininykės portretu, katris, mūs kukliu nuomoni, yra ne kų mažiau kerincis už Mariułės dainavimų. 

Vėliau, 2006 m., išlaista ir knygutė, katron publikuota jau daugiau – 33 dainos, pridėtas ir CD.

Mariułį, besėdzincių praston pirkutėn Mitraukos kaimi, 1956 m. užčiko etnomuzikologės dr. G. Četkauskaitės vadovautos išvykos tautosakai rinkc dalyviai. Jau kap jy užgiedoj, tautosakos rinkėjai nebeišmanė kas daryc – kap tokį sudėcyngų, išdabytų jos dainavimų natom popieriun užrašyc – tai jau buvo nutarta Marį ir jos dukterį Petrį, su katruoj labai jau gražiai buvo susgiedojusios, kviesc Vylniun propesionaliem inrašam. Moterukės ryžos kelionei – tųdzien Vylniun buvo inrašyta 80 jų dainų. Dartės jos yra LMTA Muzikinio pol’kl’oro arkyvo aukso pondas!

Dainos Mariulai mačino aic per jos nelangvų gyvenimų. Prieš smercį jų labjausiai ir gaiłėj: „Nieko man negaila, cik šitų dainų“. Tadu jy dar nežnoj, kad jos dainos suksis miestiecių pateponuosa.

Orų vyrpinancis, švelnus Mariułės balsas, rodos, be jokių pastangų vinguriuojancios meliodijos paskuciniais ano amžiaus dešimtmeciais žavėj ne cik Lietuvos, ale ir užsienio pol’kl’oro cyrėjus, o inrašuosa girdzimus Mariułės vingelius ir visokias sudėcyngas meliodijų puošmenas natom išrašyc buvo kviesci žymiausi to čėso kompozitoriai (B. Kutavičius, F. Bajoras, K. Brunzaitė)!

Kadu tai dzidziuliu atradzimu buvus daininykė, dartės nepelnytai primiršta: dažnas dzūkų liaudies dainų myłėtojas gerai žino Petrų Zalanskų, ale Marį Kuodžiūtį-Navickienį – labai jau retas. Tai jau jos 140-om gimimo mecinėm paminėc ir Mariułės talentu prismįc nutarėm skyrc penktų dzūkų kultūros pescivalį!